Tave visą pro lūpas išvogčiau Su žemėm ir purvu Bateliais ant kojų Auksiniais žiedais ir žvaigždžių auskarais Išvogęs prisėsčiau ant ežero kranto Suvalgyčiau kaulus, blakstienas tamsias Išgerčiau sklidiną taurę mėlyno tyro Ir mirtinai supjaustyčiau savo rankas ♪ Mano kraujas per žemę tekėtų Raudonas kaip rudenio vėjas Mano kraujas – tai aš Kūną palikęs, išeina ieškoti tavęs Savęs (savęs, savęs, savęs) Tavęs (tavęs, tavęs, tavęs) Savęs (savęs, savęs, savęs) Išėjęs prisėsčiau ant ežero kranto Suvalgyčiau kaulus, blakstienas tamsias Išgerčiau sklidiną taurę mėlyno tyro Ir mirtinai supjaustyčiau savo ydas