Man indomu, kokis tas skonis
Kai gimcinės šnektos
Inmaišytos in buzų šiandieninį
Kap pliumpteli dzimnas žodzis in kacilų
Kokios turėt būc rogės, kadu nebesninga?
Kap pabindzyc šaknukį, kadu ji biskį minga?
Sminga dūšion
Kokis tai jausmas ilgesingas
Mūkla, pekla
Visko ciek daug
Viskas akimoju
Dyžia margais krioklukais
Tapšnukų akivarai
Ale gi vis ciek žavinga
Kad mus vis dar sujūngia
Lūpų kampucių vingiai
Šak
Tamsi nakcis
Padabos mincis
O išejis ryti
Pažūrėk an rasos
Kap ricinas saułė
Padalyta in tūkstancį vienų lašukų
An stiebukų
Stuku stuku
Sprūsta akimirka iš lūpų
Žvirblis delni
Briedzis miškan
Miškas už rūko
Rūkas sklaidos
O tį pievon sėdzi dzūkas
Vienu akim rauda
Kitu juokias
Ir dainuoja apė rūtas
Kabancius sodus
Vingiuotus kelukus
Apė ruginės duonos raugų
Prauda
Dar ir apė girių, girełį
Oi, didi didi
Girios medeliai
Maži mano brola
Voi vužaugs užaugs
Mano brolaliai
Iškirs girios mede
Giružėn kirto, pagirėj tašė
Prie vieškełėlio statė
Ir atejo sutema
Nakcižibis atskridis klausia
Kų cia darot?
Šiciek daug dangaus atdarot
O paskum išvarot?
Kad ir nori, neišmesi žodzio iš giesmės
Medzin krūnksi juodas paukščis varnų giminės
Vėjas grajina medzių šakom
Ir lapais vėjas pucia kamino dūdų
Pirštų galais bobułė
Bliūdu muša bliuzų
Vėjas neša muzikų per paparcynus
In pacius žvaigždžynus
Tį, kur vėjo nebėra
Cik muzika cykumos
Muzika cykumos
Mano skudučiai auga miškan
Bet tįnai mažai būnu
Ba miestan auga reikalai
Tep ir džyrinu
Terpu samanų ir bordiūrų
Durų durų
Per cyltų, per upį
Vis pakeldamas galvų, primenu sau
Aukštas dangus
Lazda turi du galus
Aukštas dangus
Lazda turi du galus
Tep, kap ir upė
Vienas – jūron
O kitas – po kalnuku