Mano dienos pasibaigė vakar Mano saulė užgeso nespėjus pakilt Galvoje mano pilnas bardakas Mano sieloj lietūs vis nebaigia lyt Mano kūnas sunkus nuo spaudimo Akys mano paskendo gilioj tuštumoj Aš kvėpuoju tik prisiminimu Mano balsas skamba kaip aidas tyloj Kodėl tu dar mano galvoj? Atvirukai, jie taip pat man vis dar rūpi Tarsi laikrodį atsukom ir aš grįžtu pas tave Tavo atvirukai, jei galėčiau bent minutei Vėl su tavimi pabūti, pabūti atvira Danguje liko tik siluetai Atrodo, kad žvaigždės užgeso staiga Viskas baigėsi taip netikėtai Vidury mūsų šokio nutrūko styga Po tavęs liko tik atvirukai Atvirukai, kuriuos dovanojai kasmet Aš skaitau eiles tavo lūpom Ir girdžiu, kaip širdis mano pradeda plakt Atleisk be tavęs neišmokau gyvent Atvirukai, jie taip pat man vis dar rūpi Tarsi laikrodį atsukom ir aš grįžtu pas tave Tavo atvirukai, jei galėčiau bent minutei Vėl su tavimi pabūti, pabūti atvira Žinau, kad tai buvo klaida Bet tavęs neišeina pamiršt Nemoku aš būti viena Prašau tik, išgirsk