Kalbėjai, šnabždėjai rudenio lašais šiam Pasauly, visatoj vienintelis buvai man Ir jūra, ir krantas, tolstantis kasdien, gaila Prarasti, suprasti, kad tavęs nebėr Nors prisiminimai spaudžia širdį dar O aš vis tiek laiminga be tavęs Nes tik dabar jaučiuos laisva O aš vis tiek laiminga be tavęs Nors liūdesio vis tiek nestinga Aš laiminga, kai ryte Tavęs nėra šalia O aš vis tiek laiminga namuose Kai esu viena Laiminga viena Laiminga viena Laiminga viena Laiminga viena Siūbavo, liūliavo mus lyg audroj laivus vėjas Išskyrė, užpustė mudviejų kelius smėliu Atbėgčiau, prisėsčiau prie tavęs šalia, visgi Abu mes suprantam - nebūsime drauge Nors prisiminimai spaudžia širdį dar O aš vis tiek laiminga be tavęs Nes tik dabar jaučiuos laisva O aš vis tiek laiminga be tavęs Nors liūdesio vis tiek nestinga Aš laiminga, kai ryte Tavęs nėra šalia O aš vis tiek laiminga namuose Kai esu viena Laiminga viena Žinau, kad tau sunku prarast mane, mane Žinau, mielasis - tai paskęs laike O aš vis tiek laiminga be tavęs Nes tik dabar jaučiuos laisva O aš vis tiek laiminga be tavęs Nors liūdesio vis tiek nestinga Aš laiminga, kai ryte Tavęs nėra šalia O aš vis tiek laiminga namuose Kai esu viena Laiminga viena Laiminga viena Laiminga viena Laiminga viena