Jau metus nelauki tavo skambučių Atitolom, lyg mylėjus nebūčiau Bet Parašei vėl Rodosi širdis daugiau nebesutaria Vienas sako bėk, kitas – pabūkime Nors trupučiuką Šešėlis nejudės, už durų palikęs Kvietei pasimatyt, klaidas ištaisyti Vėl kūnai susilies Netyčia užmiršę Kad šiems santykiams nėra ateities Artumas nepadės, bet aistra ima viršų Nesvarbu, kad atsimerkus skaudės Paviršius širdies Žmonės sako laikas viską ištrina Kažkodėl tavęs, jis nepanaikina Tu tik ryškesnis Žmonės išmintingi sako neverta Į tą pačią upę bristi dar kartą Bet, noriu tęsti Brangiausia iš visų Daugiau tau netapsiu Tik norisi save, apgauti dar kartą Vėl kūnai susilies Netyčia užmiršę Kad šiems santykiams nėra ateities Artumas nepadės, bet aistra ima viršų Nesvarbu, kad atsimerkus skaudės Paviršius širdies Aš nuo silpnumo ieškau išeities Kai nieks neglosto Ryte pabundant Veiks vėl, randu paviršiuje širdies Bet pasiduodu, saldžiai pagundai Vėl kūnai susilies Netyčia užmiršę Kad šiems santykiams nėra ateities Artumas nepadės, bet aistra ima viršų Nesvarbu, kad atsimerkus skaudės Paviršius širdies Paviršius širdies Nesvarbu, kad atsimerkus skaudės Paviršius širdies