Man rodos, šitas pasaulis eina iš proto
Iš sielvarto arba beprotiškai liūdno juoko
Nenustebkite nuo mažo išankstinio šoko
Nes kolega matė tavo draugę, šokančią nuo stogo
Jai viskas gerai, ir čia nieko naujo
Aiškiai alkoholyje jai trūko kraujo
Nuo tada, kai prasitariau, kad ji mano mūza
Ji bando parodyt, kaip ji nepalūžta, ai
Arba tiesiog reikėjo dėmesio
Taip, kad net idiotui būtų aišku
Gal po mėnesio
Kai kitą kartą šoksi, padaryki salto – ačiū
Taip vėlu, kad net velnias klausia ką čia veiki
O Dievas, ji pati, išlindo pabendraut su manim
Pusės aplinkinių akys ištinę
Po langais dainuoja serenadą paskutinę
Žvairai ir su klaidom, bet sugeba ištarti
"Turi mirti šiek tiek, kad galėtum gyventi"
Kitoj gatvės pusėj – sąžinė ryja
Nes šalia kolega rėkia "Kodėl taip lyja?"
Jis tik bando pakartoti praeitos dienos motyvą
Gaila, skamba lyg jis vemtų žarijomis
(Vardan savo baro, susirinkite bokalus
Išdalinkite vargšams savo skausmą ir alų)
Čia tik sukčiai ir poetai, ir kiti nenormalūs
Jie pavargo klausytis Tavo moralo
Taip vėlu, kad net velnias klausia, ką čia veiki
O Dievas, ji pati, išlindo pabendraut su manim
Taip vėlu, velnias nori čia pasilikti
Brangioji, padėk, aš dar nenoriu užmigti
♪
Taip vėlu, kad net velnias nori čia pasilikti
Brangioji, padėk, aš dar nenoriu užmigti
Taip vėlu, kad velnias nori čia pasilikti
Brangioji, padėk, aš dar nenoriu užmigti
Taip vėlu, kad net velnias nori čia pasilikti
Brangioji, padėk, aš dar nenoriu užmigti
Taip vėlu, kad velnias nori čia pasilikti
Brangioji, padėk, aš dar nenoriu užmigti