Įsiklausyk, kame tema
Ir tavo kūnas prisikels be jokio turimo svorio
Išsilaižyk savo žaizdas
Paragausi ir suprasi – jos kitokio skonio
Cemento skonis burnoj
Kai ausys spengia tyloj
Toks savo temoj lavonas
Pakartoji tą kovą, vėl krenti į šukių lovą
Lūpos bučiuoja, bučiuoja bučiuoja betoną
♪
Betoną
♪
Betono skonis kitoks, nei buvo vakar
Vakar buvo daug daugiau kraujo
Tu atsikeli, prikeli savo balsą giedoti
Tęsti temą iš naujo
Rankos veikia kaip kojos
Odą dengia raudonis
O tau atrodo, kad stovi
Pakartoji tą kovą, vėl krenti į šukių lovą
Lūpos bučiuoja, vėl bučiuoja, vėl bučiuoja
Tau nebeįdomu, kai jautiesi galingai
Atrodai patogiai, kai nejauku
Tavo žingsnių per daug, nori nugriūti
Nudažyti betoną karameliniu tonu
♪
Karameliniu tonu
♪
Akys raudonos nusisuka nuo fono
Tavo tipui apsmesti mirtingais – ne kanonas
Šita kantrybė – nulis begalybės
O ramybė pasitiks tokius, kai būsi po betonu
Buvai vienas iš tų, kurių gailėjaus
Tavo žaizdos jiems patinka daug labiau, negu tu
Bet nieko blogo, sakai, čia nieko naujo
Susirenkam save, ir pradėsim nuo pradžių
Tau nebeįdomu, kai jautiesi galingai
Atrodai patogiai, kai nejauku
Tavo žingsnių per daug, nori nugriūti
Padaryti betoną karameliniu
Tau nebeįdomu, kai jautiesi galingai
Atrodai patogiai, kai nejauku
Tavo žingsnių per daug, nori nugriūti
Nudažyti betoną karameliniu tonu
♪
Tau nebeįdomu, kai jautiesi galingai
Atrodai patogiai, kai nejauku
Tavo žingsnių per daug, nori nugriūti
Padaryti betoną karameliniu
Tau nebeįdomu, kai jautiesi galingai
Atrodai patogiai, kai nejauku
Tavo žingsnių per daug, nori nugriūti
Nudažyti betoną karameliniu tonu
(Karameliniu tonu)