Išsigandai - gandai jau pasiekė tave Ir visai nenuostabu Ne veltui suvėlė mus į bendrą kuokštą Ne veltui kėkštas krečia pokštą Nuo medžio ant peties O juk į pokalbį darbo tuoj kvies O blogiau už tai išties Kad nežinai savęs paties Juk nepradėsi narpliot Visai visai visai prieš Nemanau, kad gali likt tik palaikai Susuktas paklodėj tavo meilės žvilgsnis žiebia aušrą Juk nepradingai dar Nemanau, kad gali likt tik palaikai Paleidai taip lengvai Nors kaip ir aš ilgai laikei ♪ Tu juk manyje Manyje Tu juk manyje Manyje Tu juk manyje Manyje, manyje, manyje, manyje, mano Tu juk manyje Manyje ♪ Kokia tai institucija, ta intuicija Belieka tikėt šia instancija fronte Palūžt neleidžia Distanciją bergždžią skrodžiant Blanki šviesa horizonte Rodos visai nenuobodžiai Kol ketera ryja sparną godžiai Tu vis prisimeni, kad myli mane melodijom Skrendi šalia, bet nurodai man Kodais, kurių nesuprantam Soduos, kurių dar neaplankėm Krantas jau rodos man Neatsibodo man, neatsibodo man Tave prisiminti Nors gal lieku tik pats su savim, kai mintis gena mintį, gentis mina gentį, mirtis ima senti, nebėr iš ko semti, pamiršti pamiršti, palikti tik palaikus žemei sugerti, juk prašėm palikt lašą Prašau palik dar Palik dar šiek tiek atsigerti ♪ A-a-a-aš ū-ū-ū-ū-ū-ūkana pavirtau A-a-aš ū-ū-ū-ū-ū-ūkana pavirtau A-a-aš ū-ū-ū-ū-ū-ūkana pavirtau A-a-aš ū-ū-ū-ū-ū-ūkana pavirtau Aa-aa-aaš ūū-ūū-ūkana pavirtau Aa-aa-aaš ūū-ūū-ūkana pavirtau Bet nemanau, kad gali likt tik palaikai Susuktas paklodėj tavo meilės žvilgsnis žiebia aušrą Juk nepradingai dar Nemanau, kad gali likt tik palaikai Paleidai taip lengvai Nors kaip ir aš ilgai lai