Atnešei tu saują žemuogių saldžiausių Ir nusišypsojęs padavei man Aš jaučiau jų kvapą, skonį jų jaučiau Bet gailėjau liesti, valgyti jas Tavo dovana man kiekviena brangi Nedrįstu prie jų net prisiliest Ačiū tau, kad tu toks esi Ir už tai, kad tu nemoki meluot Man ramu tiktai su tavim Kaip gerai, kad tu nemoki meluot ♪ Tavo švelnios rankos liečia mano plaukus O pravertom lūpom reiks bučinių Žemuogės iškrinta, jų neišlaikiau Ašarų ant skruosto nesulaikau Tavo dovana man kiekviena brangi Nedrįstu prie jų net prisiliest Ačiū tau, kad tu toks esi Ir už tai, kad tu nemoki meluot Man ramu tiktai su tavim Kaip gerai, kad tu nemoki meluot, ho! ♪ Ačiū tau, kad tu toks esi Ir už tai, kad tu nemoki meluot O man ramu tiktai su tavim Kaip gerai, kad tu nemoki meluot