Tave visur matau Ir kas mane dabar apsaugos Nuo tų kaskart labiau Mane kankinančių apgaulių? Apkabinai tada mane Ir dingo žmonės netikėtai Ir šokom dviese mes Per naktį po dangum žvaigždėtu Jau laiko nebėra Nebėra jau pasaulio Tavo jautri ranka Glaudžia mane Nebus jokių minčių Tik žinosiu – man gera Gal vien dėl to verkiu Mano brangus Su kuo dabar esi? Bijau ne vieną pamatyti Jausmai gal bus kiti Mane pasveikint neišdrįsi Bet negalėsiu taip gyvent Tarytum nieko neįvyko Ir jausiu aistrą tą Liepsnojančią iki pat ryto Jau laiko nebėra Nebėra jau pasaulio Tavo jautri ranka Glaudžia mane Nebus jokių minčių Tik žinosiu – man gera Gal vien dėl to verkiu Mano brangus ♪ Jau laiko nebėra Nebėra jau pasaulio Tavo jautri ranka Glaudžia mane Nebus jokių minčių Tik žinosiu – man gera Gal vien dėl to verkiu Mano brangus