Mama, tu tokia jauna ir štai žila Mama, tu šalia manęs tokia maža Kur tu skubi? Sustok, palauk Aš noriu vėl tavęs paklaust Ką tu matei aplink gražaus, tauraus? Šalta, ir nėra šalia stiprių pečių Liūdna, nes namie per daug tuščių kėdžių O sūnūs du – liekni beržai Tu juos matai retai, mažai Bet dega rūpesčių laužai ilgai ♪ Keista, tu dar vis manai, kad mes vaikai Mama, kartais sapnuose mus aplankai Tada mums būna nesmagu Ir slepiam širdį tarp draugų Ir tarp kasdienių pažadų užeit Mama, tu neatleisk mums užmaršties Mama, ir pirmoji rankos mums netiesk Nes kai ateis tokie laikai Kai šitaip mus nubaus vaikai Atminsim motinų veiduos skausmus Mama Mama (o-o)