Tau guodžiuosi savo likimu Nes tylėt daugiau nėra jėgų Gyvenau pastoviai laukimu Išeinu Aš tyliu ir laukiu dar kažko Žodžiais vėl mane aplieji tu Toks visai man svetimas esi Išeinu O maniau, kad laimė taip arti Ir kad skausmas liks jau praeity Tavyje tų žodžių gal per daug Tavyje vien meilės per mažai Tavyje tų žodžių gal per daug Tavyje vien meilės per mažai Tavo akys žvelgia taip aklai Drėgnos lūpos tyli kaip rekiai Mūsų širdys kalba taip šaltai Išeinu Man nereikia svetimų akių Ir tų žodžių, auksu paverstų Man reikėjo mylinčios širdies Išeinu O maniau, kad laimė taip arti Ir kad skausmas liks jau praeity Tavyje tų žodžių gal per daug Tavyje vien meilės per mažai Tavyje tų žodžių gal per daug, gal per daug Tavyje vien meilės per mažai Tavyje tų žodžių gal per daug Tavyje vien meilės per mažai