Čia žemė. Juoda ir aistringa Numindyta mūsų pėdų Čia lyja, čia gruodas, čia sninga Ir viskas ratu ir ratu Čia žūva didžiausios planetos Tamsiausia tamsa – ne nakty O širdys pakampėmis mėtos Aštriausi spygliai – mūs kely Amžini, nesibaigiantys, svetimi Štai tokie tie mūsų vargai Degs viltim, o užgesę jau nebegrįš Pasiklydę aitvarai Tai prarasti draugai Ieškantys savęs Niekada negrįš Kaip negrįžom mes Ir eisim. Basi ir be rūbų Iš niekur į niekur. Niekan Dalindami savo paguodą bet kam Ir aš tau. Ir tu man O rytą, kai kelias tas baigsis Pažvelgsim per petį atgal Ant kelio bus didelės raidės Ilgai gyvenai Tačiau... Kam? Amžini, nesibaigiantys, svetimi Štai tokie tie mūsų vargai Degs viltim, o užgesę jau nebegrįš Pasiklydę aitvarai Tai prarasti draugai Ieškantys savęs Niekada negrįš Kaip negrįžom mes