O dabar, vaikučiai, aš jums papasakosiu Kaip sunku buvo dvidešimtam amžiuje gyventi Dabar tai gerai – demokratija O mes tai gyvenome priespaudoj Rokenrolo nebuvo Turėjom klausyti Povilaitį ir kitokią estradą Narkotikų tai visai nebūdavo Na, jei kartais miške kokių grybų prisirinkdavom Tai jau ir linksmiau būdavo namie Ir tai šitos nebuvo – tos tolerancijos, ar kap dabar vadinasi Tai šitiem, kaip čia jie dabar – pi-piderastai, tai jiems sunku buvo Jie turėjo slėptis – nieks jų per televizorių nerodydavo. Tai va Bet, viensyk, kiek pamenu, devyniasdešimtais metais, išvadavo mumis Amerikonai. Atvažiavo amerikonai, ir išvadavo Ir dar čečėnai mum padėjo Tai va taip va, vaikučiai, sunkiai gyvenom dvidešimtam amžiuj O dabar, vaikučiai, susukit seneliui suktinukę Bo rankos dreba, visa žolukė išsiberia ant kelių Ačiū, vaikeliai