Taip jau yra – Mes juk visi klystam Ir ne visada Savo klaidas pripažįstam. Gal ir dėl to Mes svetimais tapom. Bet tu žinai, Tu juk puikiai žinai, miela: Aš tavęs niekados nepamiršiu, Nes tik kartą mylėti galiu. Aš tavęs niekados neišduosiu, Nes beprotiškai meile tikiu. Aš tavęs niekados neapvilsiu, Nors ir būna sunkių valandų. Aš tavęs niekados nepaliksiu, Negaliu aš gyvent be jausmų. Mano namai Ten, kur tavo širdis plaka. Mano jausmai Su tavim amžinai. Patikėk, o tu man sakai: Tai tik banalūs žodžiai. Nors tu puikiai žinai, Aš tikiu, tu žinai, miela: Aš tavęs niekados nepamiršiu, Nes tik kartą mylėti galiu. Aš tavęs niekados neišduosiu, Nes beprotiškai meile tikiu. Aš tavęs niekados neapvilsiu, Nors ir būna sunkių valandų. Aš tavęs niekados nepaliksiu, Negaliu aš gyvent be jausmų.