Skiria mus tartum upėj krantus tik beprasmė tyla Nusinešusi mūsų žodžius Mes kalti, apsvaiginti tylos neberandam tiesos O galbūt net neieškome jos Aš šaukiu tau į tylą, be tavęs aš liūdžiu Netgi vėjas prityla, aš tavęs negirdžiu Aš šaukiu tau į tylą ir dainoj, ir nakty Mano šauksmas paklydęs skambės tau širdy Pabandykim išlaisvint žodžius Jei ne lūpom – akim Vėl prabilti blogiau juk nebus, nes vėliau atsigręžus atgal Nesupratus klaidų, peržengt ribą tylos bus sunku Aš šaukiu tau į tylą, be tavęs aš liūdžiu Netgi vėjas prityla, aš tavęs negirdžiu Aš šaukiu tau į tylą ir dainoj, ir nakty Mano šauksmas paklydęs skambės tau širdy Aš šaukiu tau į tylą, be tavęs aš liūdžiu Netgi vėjas prityla, aš tavęs negirdžiu Aš šaukiu tau į tylą ir dainoj, ir nakty Mano šauksmas paklydęs skambės tau širdy