Kad mano kojos Šaknimis netaptų Aš skrendu į penktąjį žemyną Kai nuo žemės aš stebiu lėktuvą Kuriuos žinau, kad tolsti tu Man atrodo, kad dangų plėšo O siūna, kai skrendu pati Naktį kai sunku nuo silpnumo Aš apsikloju sunkiais žvaigždynais Jaučiuos sena kaip vėjas ir kaip jūra Juos sudėjus Nuoga siela, kai stebi vandenį tenkantį ir ugnį liepsnojančią Bet vanduo sausas, o ugnis šalta Todėl ir mano tyla - šiąnakt kurčia Bet šaukia mane namo Ilgesys saldaus ir didžio džiaugsmo Kai rinkausi amžinybę Kur visi žinojo kas yra ramybė Bet šaukia mane namo Ilgesys saldaus ir didžio džiaugsmo Kai rinkausi amžinybę Kur visi žinojo kas yra ramybė