Į pasaulį patekai pro galines duris Abejojai, ar kas nors pastebėjo iš vis Atsistojai ant svarstyklių savo vertę išmatuot Sunkiasvorė praeitis neleidžia širdžiai dainuot Kodėl jie nežino, kad gali būt geriau Kalbėk, prisipildę tavo tylūs kambariai Ar tu pameni tą vaiką, kuris nieko nebijojo Kol nedingo be žinios Mes paskui ilgai ieškojom, kas pakliuvo jam po kojom Ir užtildė jauną širdį Kodėl vis dar tyli, nors tiesą jau žinai Kalbėk, prisipildę tavo tylūs kambariai Rytą nubudęs tu blaškeisi Ir prisimint bandei Kaip plaka širdis, kai ji lengva Pėdas nuprausti jei norėjai Ir šviesą užgesinęs Užmigti ramiai, be baimės atsibust Kiek vienatvės valandų Už tai turėjai sumokėti Kad sugrįžtum vėl namo Ir tyliam kambary išsėdėti Kodėl Kalbėk Kodėl Kalbėk