Tai ne pirštai, tai elektra Tai ne žvilgsnis, tai ledo rūmai Vis kartoji man "Būkim arti Arti kaip tada" Bet žiūrėk - gi čia, po ledu Guli griaučiai laivų septynių Vis kartoji man "Plaukim dabar Dabar, kol tamsu" Kaip tada Aš nusuku veidą, ištraukiu rankas Manyje niekas nepasikeitę Nes nesikeičiam mes Kol krante dega šviesos Kol dainuoja ten meilės dainas Tol jokie vandenynai vėsūs Nesugundys manęs Nes nesikeičiam mes Tai ne ginklas, tai tavo širdis Nemojuok ja skydu nepridengęs Nekartok man "Būkim arti Arti kaip tada" Net baisu, kaip delsia prašvist Mus užsups negyvai šitos bangos O kai žvejai mus suras Aš po tavo oda būsiu jūrų žole Įaugus Bet kol kas Aš nusuku veidą, ištraukiu rankas Manyje niekas nepasikeitę Nes nesikeičiam mes Kol krante dega šviesos Kol dainuoja ten meilės dainas Tol jokie vandenynai vėsūs Nesugundys manęs Jau kelk bures Plauk be manęs Nes nesikeičiam mes Nes nesikeičiam mes Nes nesi-nesikeičiam mes O kol kas Aš nusuku veidą, ištraukiu rankas Manyje niekas nepasikeitę Nes nesikeičiam mes Kol krante dega šviesos Kol dainuoja ten meilės dainas Tol jokie vandenynai vėsūs Nesugundys manęs Tol jokie vandenynai vėsūs Nesugundys manęs Tol jokie vandenynai vėsūs Nesugundys manęs Aaaa-aa-a Aaaa-aa-aaa Aaaa-aa-a Aaaa-aa-aaa Aaaa-aa-a Aaaa-aa-aaa Aaaa-aa-a Aaaa-aa-aaa Aaaa-aa-a Aaaa-aa-aaa