Melancholijos
Čia per daug melancholijos
Ar neatrodo tau kad ir vėl mes į ją
Vyniojamės
Čia ne poezija čia paprastas tekstas
Ir kuo man nejaukiau tuo kiti labiau mėgsta
Aš išgalvojau tave
Išgalvojau santykius mūsų
Išgalvojau kad palieki ją ir mano būsi
Išgalvojau tau ginklą
Sukūriau tau nuodą
Ir staigmena aš būsiu paskutinė tavo lovoj
Žmonėms patinka atvirai
Žmonėms patinka kūnas
Tikri tikri tikri jausmai
Tiktai tegu jie gražūs būna
Dar patinka mums neabejot pasirinkimais
Net jei renkamės kasnakt duris
Be išėjimo
Melancholijos čia per daug melancholijos
Melancholijos čia per daug melancholijos
Tas tavo žvilgsnis į tolį mane vilioja nes
Aš netapau atspari per metų penkiolika net
Tai melancholijai tavo
Tai melancholijai tavo
Tai melancholijai tavo
Duok ja man užsiklot
Melancholijos čia per daug melancholijos
Mes tik joje viens kitą atpažįstam
Beveik užuodžiame
Ištirpsta staigiai visi tikri įpareigojimai
Aš jau kažkur mačiau tai
Be ironijos
Aš tik per liūdesį tave jaučiu
Girdžiu tik per minorą
Negalvoju net kokių spalvų
Tu man nerodai
Čia istorija tokia kur niekas niekur nekeliauja
Užsidaro kambary ir suka dainą vėl iš naujo
Mums patinka atvirai
Mums patinka kūnas
Tikri tikri tikri jausmai
Tiktai tegu jie gražūs būna
Dar patinka mums neabejot pasirinkimais
Net jei renkamės kasnakt duris
Be išėjimo
Melancholijos čia per daug melancholijos
Melancholijos čia per daug melancholijos
Tas tavo žvilgsnis į tolį mane vilioja nes
Aš netapau atspari per metų penkiolika net
Tai melancholijai tavo
Tai melancholijai tavo
Tai melancholijai tavo
Duok ja man užsiklot
Ta melancholija savo