Vejarodžiai paklūsta vėjo gūsiui,
O aš paklūsiu tavo pulso lūžiui.
Stamdau akimirkas kol esam kartu,
Kai tu ramiausiai miegi, po mano sparnu.
Sekundės pešasi šaltame terone, akys kuičiasi ir stingsta tarp bėgių betone.
Kūnas blaškosi ir man jau nebūtų vaikų,
Kur 1000 žmonių, 2000 veidų ir...
Pasaulis kurčias, jis mūsų negirdi,
Pasaulis tusčias tuščiom neleis jo palikti.
Taikiai atkišti delnai, bet suvyniota kūliais,
Ir aš tik ir aš tik paštinas per muziką, išeisiu pūliais.
30 žiemų, nei minusas nei pliusas, svečias laikinas, pasąmonėj teliksiu gliukas
Įtrauksiu taip giliai,
Kad pabūti nešvarume,
Išpūsiu laisvės tiek, kad
Netilptų šitam kūne.
Vejarodžiai paklūsta vėjo gūsiui,
O aš paklūsiu tavo pulso lūžiui.
Stamdau akimirkas kol esam kartu,
Kai tu ramiausiai miegi, po mano sparnu.
Tu. Tu narkotikas, kur prijaukina, per laiką tyliai numarina arba užaugina...
Nemiga per sielą ir vidiniai piruetai,
įjungus tolimas išnyksta priešais siluetai
Šeima, tvirtovė, muzika, sargyba,
Tikėjimas ką darau man geriausia vadyba
Ir tai jokia vaidyba,
Kai prideginu žaizdas, prideginu mintis,
Kad išlaisvint rankas
Raityt save dalim ant balto lapo,
Kaip akys priešais kalba taupiai,
Bet viską pasaka
Gyvenimas kaip sapnas iš kurio sunku pabust,
Lengva užmigt,
Todėl ĮTRAUK, ĮKVĖPK IR IŠPŪSK.
Vejarodžiai paklūsta vėjo gūsiui,
O aš paklūsiu tavo pulso lūžiui.
Stamdau akimirkas kol esam kartu,
Kai tu ramiausiai miegi, po mano sparnu.