Lekia strėlės į mano širdį
Tu vėl persmeigi man vilty
Kad ir kaip norėčiau kilti
Negaliu išskleist sparnų
Lekia strėlės man į širdį
Negaliu daugiau pamilti
Liko tik tave ištrinti ir pradėti nuo pradžių
Tavo žodžiai tarsi peiliai
Mano viduje įsmeigia
Aš bandau laikyti vairą
Bet nebegaliu mastyti blaiviai
Tu atrodai tarsi deivė
Bet velniai tavęs negaili
Kad ir kaip bebūtu gaila
Bet toliau????
Aš vėl bandysiu viską tau atleist
Kodėl tu vis dar negali suprast, kad
Lekia strėlės į mano širdį
Tu vėl persmeigi man vilty
Kad ir kaip norėčiau kilti
Negaliu išskleist sparnų
Lekia strėlės man į širdį
Negaliu daugiau pamilti
Liko tik tave ištrinti ir pradėti nuo pradžių
Tu šaudai ir šaudai į mane kaip Kupidonas
Tik strėlės ne baltos tavo, o strėlės raudonos
Nuo kraujo per lietų jau nebeliko net vietos
Kai vos mes šokam už lietų, bet
Aš visai nematau pabaigos
Jai meilė tai karas, tai aš renkuosi baltą vėliavą
Pažiūrėk kas čia daros Nebe mėlyna, mėlyna
Nereikia funfaros su liūtu ačiū už dėmesį
Nenoriu kariaut su tavimi ir dar vieną kėlinį
Žiūrėk į akis mano, ar tu laikai mane skuduru
Kodėl tavo strėlės man lekią tiesiai į nugarą
Atsakyti nebūtina, nes tai man neberūpi jau
Jeigu šaudai tai šaudyk toliau, nes man nebeskauda daugiau
Lekia strėlės į mano širdį
Tu vėl persmeigi man vilty
Kad ir kaip norėčiau kilti
Negaliu išskleist sparnų
Lekia strėlės man į širdį
Negaliu daugiau pamilti
Liko tik tave ištrinti ir pradėti nuo pradžių
Lekia strėlės į mano širdį
Tu vėl persmeigi man vilty
Kad ir kaip norėčiau kilti
Negaliu išskleist sparnų
Lekia strėlės man į širdį
Negaliu daugiau pamilti
Liko tik tave ištrinti ir pradėti nuo pradžių
Lekia strėlės į mano širdį
Tu vėl persmeigi man vilty
Kad ir kaip norėčiau kilti
Negaliu išskleist sparnų
Lekia strėlės man į širdį
Negaliu daugiau pamilti
Liko tik tave ištrinti ir pradėti nuo pradžių