Būna, krenta kaip sniegas, būna – kyla dangun, ei-hei
Būna, rausias po vidų, būna – kviečia vidun, ei-hei
Būna – rėkia ir žudo, lyg paklaikęs karys
Bet kodėl, kai jis šoka, mes jam klykiame "bis, bis"?
♪
Jo tarnyba – per naktį ištaisyti sapnus, ei-hei
Jis mus glosto sparnais, bet nežiūri į mus, ei-hei (hu, hu!)
Jo plaukai sušukuoti į pasaulio kryptis
Į kurią bepažvelgsi – prasideda Jis, Jis
♪
Jį devyniskart žudė – ar aš aiškiai tariu?
Bet jam užtenka gyvybių dar iš pirmų kambarių, je
Kas pažino jo raštą – išsidūrė akis
Tai iš kur tos dvi skylės, jei atsimenu tris?
♪
Ir Jis nuleidžia tau kraują be jokių priežasčių (a-a, a)
Ir jis patenkintas tyli, aš gerai jį girdžiu
Jei išvysi ką šokant, kai saulėmis lis
Aš bijau sumeluoti, bet greičiausiai tai Jis
♪
O, Jis nemoko netarti savo vardo išvis, hei-ei
Nes vardai tai tik protas, Jis – bevardė širdis
Jokio dievo ir velnio – tik orų pranašai
Jeigu miręs, tai daug, jeigu gyvas – mažai
Būna laikas – sniege Jis palieka ženklų (hu!)
Tarsi pėdsakas, tarsi padirbėta irklu
Ir išminčiai spėlioja, ar ne jo eita bus, ou
Ten, kur aiškiai praėjo tik sniego žmogus, hu!
♪
Jei sparnai, tai iš žemės, jei ranka, tai tuščia, ei-hei
Nes kitaip bus sunku išsigelbėt iš čia, ei-hei
Jei be grimo atrodai, kaip didžiausias kvailys
Būk ramus – to ir reikia, kad tu būtum Jis
Būk ramus
Būk ramus, ei
Būk ramus
Būk ramus
Būk ramus (je)
Būk ramus
Būk ramus (ramus, ramus, ramus)
Būk ramus (ou), uh!
Būk ramus
Būk ramus