Pusė to, ką parašiau, yra šlamštas
Pusė to, ką išgirdai, yra tik spėlionės
Pusė to, ką matau – žmogus už borto
Pusė manęs yra laivas, kuris jį ten paliko
Pusė to, ką manei esant Dievu – tik blogas oras
Pusė to, ką maniau esant tavimi – mano pusė
Pusė to, kas galėjo būt velnias, tebuvo dulkės
Pusė to, kas maniau esąs aš – vėjo pusė
Pusė išgelbėtų net nesuprato, iš kur juos traukei
Pusė visų, kuriuos juokini, garsiai verkia
Pusė iš to, ką atidaviau tau, buvo tavo
Pusė iš to, ką tikėjau žinąs – nebėra nei pusės
Pusė šitų mokinių nepalieka suolo
Pusė tų, kurie išdavė, buvo geresnė pusė
Pusė šių žodžių tikrai neišlaisvins proto
Pusė šio proto seniai nebeieško žodžių
♪
Visi kiti lieka
Už apsnigto stalo
Kol nukasa dangų
Kol nuodėmę valo
Kol pripučia sparną
Kentėt iki galo
♪
Iš getų, mokyklų
Gamyklų ir bankų
Su motina akyse
Ir tėvu ant rankų
Jie bėga per pievą
Jie kyla į dangų
♪
Jie dūžta į žvaigždę
Ir vėju pasrūva
Po du už sparnų
Su tais, kur nebuvo
Man reikia išlipti
Stabdykit lėktuvą!
♪
Pusė gyvenimo jau atiduota – ko dar tau reikia?
Pusėj bažnyčių, kurias aplankiau, mane mušė
Pusė supratusių tiesą, tiesos nesaugo
Pusė tavęs, kurios trokštu – tik obuolio pusė
Pusė dainų, kurias mėgdžiojau, man iš tiesų patiko
Pusė iš tų, kurie klausia manęs "kaip gyveni?" – išėję
Pusė iš to, ką klausiau – tik tamsioji Mėnulio pusė
Pusė manęs pasiliks ant žemuogių lauko amžiams (amžiams, amžiams)