Man pasirodė, kad tu nubudai Arba čia tiesiog pasidarė šilčiau Paklausei: "Ar girdi, kaip dega laidai Mano viduje?" Aš prisėdau arčiau Aš nežinojau, kaip kvėpuoti, dangus Man rodo ženklus, kurių nematau O tu sakai: "Bandyk išgirsti, brangus Šita širdis liepsnoja tik tau" Atsitiko, kad mūsų buvo tik trys Tik tu, aš ir lietaus kambarys Aš negalėjau įžiūrėti raidžių Aš užsimerkiu ir atrodo, girdžiu Kaip tyliai smilksta, kaip dega giliai Kaip į viršų kyla šviesos spiduliai Kaip nebelieka nei vakar, nei ryt Kai pakeli ranką, ir pradeda lyt ♪ Galėjo būti, kad išaušo diena Laikrodis mušė trečią nakties Ir mušė taip, kad ši išėjo viena Ir aš atsimerkiu tik nuo šios minties Taip ir sėdėjom metus, o gal tris Tik tu, aš ir lietaus kamabarys Kaip žaislai, kurių nieks negirdės Vien degančiais laidais prie širdies Skamba juokas giliai šuliny Aš esu, o tu – gyveni Mane nupūs vėjas rytų Jei sudegsiu anksčiau, negu tu Bet tu sakai: "Nėra pabaigų ir pradžių" Ir aš tikiu tavim, nors jau beveik negirdžiu Tai žiūrėk į šviesą, į mane nežiūrėk Sako, jis išėjo. Ir tiek