Raudonos krinta akys Taip kruvinos, lyg vaiko Statau betono sieną Ne, nebeturiu tau laiko Mylėsimės ant stalo Kai tik nutils vagonai Pradžios neliko, galo Nužudžius arklį, ponai ♪ Nereikia jūsų maisto Aš atrajosiu vakarą Kai prie apleisto uosto Žu-žudikai sūnų pakaria Ir šnabžda tyliai vaikui Raudonos krenta akys Ne, nebeturiu nebeturiu tau laiko Ruduo seniai apakęs Toks žilas, tartum popierius Oda aptrauktas smurtas Dainuoja "Tėve mūsų, Tėve mūsų" Akys taip tobulai išdurtos Aš tavo visą naktį Tik vesk mane pas kalvį O stalas, lovos, karstas Kietas, sukalkite pagalvę Nuliekite iš stiklo šviesą Kurią galėčiau sudaužyti Išduoti melagingą tiesą Pavirsti lietumi Ir lyti Ir lyti Ir lyti (ir lyti...)