Kaltininkas, šių mano eilučių, užaugo paprastam - rajone daugiabučių,
Kur sušalę katinai šildos ant šiltų kapotų, kur kiečiausias tas - kuris visiem snukin duotų.
Mūsų herojus bandė eit šiuo keliu, tačiau netekęs, kelių dantų,
Suprato, kad taip nelaimės šios kovos, neužsitarnaus šituo keliu kitų pagarbos.
Jis vis bandė, ieškojo, vis labiau nutolo, nuo tokio jam nepatogaus - mokyklos suolo,
Anokia paslaptis, žino juk visas svietas, rajone tų kas mokosi - negerbia niekas.
Be klyčkos šustros, nepritabdamas prie chiebros, jis jau bijojo kad niekados nesusiras sau mergos,
Vaikščios po rajoną, sušalęs kaip katinas, bet per magnetofoną jį pasiekia atsakymas:
Iš jo visi šaipės, niekur nepriemė, kuo viskas baigės?
Dabar jis didelė žvaigždė, dabar jis kietas, kietesnis už kiekvieną" - taip per m-1ną pirmą kart išgirdo eminemą,
Ir gyvenime nušvito nauja viltis, draugai stebėjos kaip pasikeitė jis,
Lenarai iš turgaus- pakankamai brangūs, kasetinis plejeris suka vu-tangus.
Nebijo ir mergaitėms, akį pamerkti, įsivaizduoja kad visi staiga ėmė jį gerbti,
Savo repą cituoja, tipo angliškai šneka, bet kažkodėl sako tik yo, bitch, nigga fuck ir motherfucka.
Tikri trubadūrai, gaila kad analfabetai, atsidavę šiai kultūrai nes jinai atrodo kietai, tik kad kas antro tokio, pseudo poeto, koficientas intelekto ant ribos nuo protinio defekto, bet dovanotam arkliui, nežiūri į protą - mum tai kaip santuoka - tėvų suplanuota, jei kultūros lygiui jūsų, nelemta pakilti, ką padarysi, teks jus ir tokius pamilti...
O herojus,
Atsigavęs, vaikščiojo visur kol kas, kol pagarba, subliuško kaip burbulas,
Prie parduotuvės sutiko bičiulis keturis, kurie sakė: "
Tu nerepuoji tai tu lievas reperis".
Jisai išblįško, namo sugrįžo, ir pasirįžo - taip nedrąsiai prie popieriaus pieštuką prikišo,
Bet žinojo kiek reikės šitą darbą tęst, manai lengvą rašyt kai nė vienos knygos nesi perskaitęs?
Bet klausės repo, toks jisai atrodė gražus, nors ir toliau suprato tiktai tuos penkis žodžius,
Bet tuoi baigė pirmą kūrinį - šlovė jo protui, apie bybį ir pyzdą, ir taip kaip jam pochuj.
Grįžo pas tuos kurie jį įžeidė, parepavo ir gyvenimas pasikeitė, visi pacanai laiko jį bachūru krūtu,
Tik mamai nerepavo, nes jos tai sužavėję nebūtų.
O toliau kaip sapne, ar hipnozėje, jis tapo vakaro žvaigžde rajono tusofkėje, gal 10 žmonių - na ne kauno sporto halėj, bet bent du priėję sakė - "prikolas, nerealiai".
Laimėjo betlą, metus vaikščiojo išdidžiai, laimėjo nes atsivedė daugiau draugų negu kiti dalyviai, sena gera tematika tik dar labiau išlavinta regėjo kaip jo žvaigždė jau pateka apšviesdama jo talentą.
Bet ten pat, ten pat, pasiliks amžinai, kategorijoje "įžimybės kurių tu nežinai", o šios istorijos moralas yra toks, kad kam reik tas ir be paaiškinimo jį suvoks.
Tikri trubadūrai, gaila kad analfabetai, atsidavę šiai kultūrai nes jinai atrodo kietai, tik kad kas antro tokio, pseudo poeto, koficientas intelekto ant ribos nuo protinio defekto, bet dovanotam arkliui, nežiūri į protą - mum tai kaip santuoka - tėvų suplanuota, jei kultūros lygiui jūsų, nelemta pakilti, ką padarysi, teks jus ir tokius pamilti...