Mes lyg tos užkimusios senos katarinkos Mes taip pat išeisime iš mados Prisiminsime, kiek smalsautojų rinkos Bent paspoksoti į mus kitados Atlapaširdžiai būsim, kai dar ne visi ploja Mūsų balsas taip įtemptai skardens Tai kodėl gi publika mums neploja Kad net jiem negaila gurkšnį vandens ♪ Tegu jis praskaidrina mūsų balsą Tegu rieda ašara kiekviena Tarsi grotų vėl senovišką valsą Katarinka, užklydus mūsų kieme