Mes stovime po žalio klevo lapais Mes tavo gatvėj geriam alų rytą Ir mus lėtai apgaubia mėtų kvapas Ir vėl ir vėl taip nykiai ima lyti ♪ Tu mus lydi, lietau, alaus bičiuli Tu glostai mūsų veidus pasilenkęs Pageltusios akacijos viršūnėj Sumurmi lyg nepakviestas į šventę ♪ O šventė visados su tavimi Mes ją paliekam tau nueidami Mes tau paliekam nykų mėtų kvapą Miegok, lietau, ant žalio klevo lapo