Mano vienas noras,
Į tą pačią upės srovę antrą kartą jau nebristi
Tačiau tai fikcija
Vanduo plauna krantus gali įkristi
Sako eik ko stovi
Juk minia per galvą lipa, niekada nestoja
Gal palauksiu Broli
Ir stovėdamas galiu aplenkti tuos kurie dejuoja
Tavo greitis klaviatūroje
Tikrai ne prastas, vertas pagyrų
Suprantu
Kad mano greitakalbė ne visiems gal tu vienas iš jų
Kol mygtukus spaudai
Komentaruose eini kaip avinas paskui avių bandas
Aš kaip tyčia spaudžiu
Natas gadinu lapus, vartau knygas rašau eiles
Kas saugo saugo išsaugo save
Tas nieko nepraranda
Sakyk
Kas saugo saugo išsaugo save
Tas nieko nepraranda
Sakyk
Kas saugo saugo išsaugo save
Tas nieko nepraranda
Sakyk
Kas saugo saugo išsaugo save
Tas nieko nepraranda
Sakyk
Gal nieko blogo kišti nosį
Nes kiši tiktai pirštus virtualiai
Blogiau išduot save priešais kitus
Tada tave išduos tavo vaikai
Lemtingą dieną tu suprasi
Koks tu visgi pilkas ir tamsus
Stovėdmas žiūrėdamas į veidrodį
Matysi koks tu f ing pigus
Ir guldamas miegot įsivaizduok
Kad poilsis jau paskutinis
Nes mano muzika ne galutinė
Daroma erdvėj kuriai nereikia nieko išskirtinio
Daryki viską ką gali viskuom ką tu turi
Ir tuo laiku kuri gavai vietoj kurioj esi
Tai mintys vaiko - dvylikos palaidoto
Bet jis gyveno o tu ar gyveni
Kas saugo saugo išsaugo save
Tas nieko nepraranda
Sakyk
Kas saugo saugo išsaugo save
Tas nieko nepraranda
Sakyk
Kas saugo saugo išsaugo save
Tas nieko nepraranda
Sakyk
Kas saugo saugo išsaugo save
Tas nieko nepraranda
Sakyk