Nebelauki manęs, nebelauki daugiau, mylimoji Jau ne man šilas oš ir pavasarį paukščiai dainuos Mano dienos naktis, mano naktys dienas prarymojo Mano saulė tamsybės nuskendo šešėliuos liūdnuos Tu išpinsi kasas, kada vakarą miglos pakyla Ir seklyčia kvepės žalios mėtos lepia šakele Gal gailėsies, brangi, partizaną klajūną pamilus Ir apverksi galbūt, kad beviltė taip mūsų dalia Ak, brangi, tai praeis, taip kaip šaltosios žiemos praeina Šviesi laisvė išaus ir iš naujo gyventi prikels Ir dainuosi tada apie mus Tu gražiausiąją dainą Ir už mus su tavim kartu žemė laisva pasimels Nebelauki manęs. Nebelauki daugiau, nesvajoki Ten pėdas pašilėj smiltimi greitai vėjas užneš Pro granatų kauksmus ir mirties šūvių klaikųjį šokį Nebegrįšiu daugiau, nebegrįšiu, mieloji, jau aš Nebelauki manęs. Nebelauki daugiau, nesvajoki Ten pėdas pašilėj smiltimi greitai vėjas užneš Pro granatų kauksmus ir mirties šūvių klaikųjį šokį Nebegrįšiu daugiau, nebegrįšiu, mieloji, jau aš Nebelauki manęs