Kai tyliai saulė kyla, garsą ar girdi? Tai mūsų širdys skyla į penkias dalis O kai graudžiai vėjas audžia rytą šios dienos Aš išeinu rašyt dainos Aš tau nupaišau kelią iš namų Tai šitaip visad jausiu, kad mojuoji tu Kas bus, jei šalna, jei ateis ruduo? Man iš tiesų patinka spalvos ir vanduo Aš tau išrašau saulėtų dienų O tau aš parnešiu sniego iš aukštų kalnų Dar tau suradau vanago sparnus Ačiū, aš juos nešiosiu – bus arti dangus Kai verkei, ką slėpei – nebeslėpk daugiau Tiktai rėk, rėk, rėk vis garsiau Kai ėjai, kam dingai – pasilik, žmogau Tu neskubėk-bėk-bėk, – būk arčiau Nes tu man atrišai kojas ir rankas Viską jomis pasieksi – žemę ir bangas Kartais plėšo širdį man į penkias dalis Būna, todėl palieku praviras duris Nes tiek daug kur skraidžiau, bet nėra kur tūpti Žvarėj??? užtenka vietos – nusileisk ir tu Nes tiek daug kur buvau, vis dar vis ne tai, je Tau per anksti galvot, kad viską pamatei Kai verkei, kam slėpei – netylėk daugiau Tiktai rėk, rėk, rėk vis garsiau Kai ėjai, kam dingai – nepranyk, žmogau Neskubėk-bėk-bėk, – būk arčiau (O) kai verkei, kam slėpei – pažiūrėk giliau Tu atsimerk-merk-merk vis plačiau (Tu) išėjai, uždarei – atrakink, prašau Tu atsiverk-verk-verk nuoširdžiau ♪ Kai verkei, kam slėpei – pažiūrėk giliau Atsimerk-merk-merk vis plačiau Išėjai, uždarei – atrakink, prašau Atsiverk-verk-verk nuoširdžiau