Priedainis: Ir vel tyla žmonių pilna aš ties riba nesuprasta. Milijonai draugų už elektroninio stiklo Milijonai draugų, bet nė vieno tikro Tai taip žiauru, kai tau ranką paduoda Dabar nusišypso, o po minutės išduoda Tai tema, kuria geriau nekalbėti Tai tema, kai patogiau patylėti Kodėl tu pyksti, kai vėl sakau Aš buvau vienas, toks ir likau Vėl aš vienas, to, deja, nepakeisiu Vėl aš vienas, kaip atėjau, taip išeisiu Surūdijęs plienas, niekada nenukaltas Atsitrenkęs į sienas mano žvilgsnis šaltas Savo kambary, ligoninės palatoj Telefonas tyli arba niekas neatsako Tai istorija, kurios neišgalvojau Tai 10 naktų, kai nė sekundės nemiegojau Nuotraukų albumas, vynu apipiltas Cigarečių dūmas, sudegintas tiltas Apie tokią tylą niekad nesvajojau Kada tu pasikeisi, mano rytojau?