Ach, tie metų laikai, kaip gerai
Kad jie mus malonumais gaivina
Pražysta pavasarį rožių kerai
O ruduo dovanoja mums vyno
Dienos trumpyn, tu nerimsti, širdie
Nors ir kaip man būtų to gaila
Kol pavasaris, vynui sudie
Kai ruduo – sudie, mano meile
Kol pavasaris, vynui sudie
Kai ruduo – sudie, mano meile
Aš norėčiau tuo pat metu
Turėti ir meilės, ir vyno
Bet meilė ir vynas kartu
Man rimtai sveikatą gadina
Tad paisyt reikės išminties
Nors ir kaip man būtų to gaila
Kol pavasaris, vynui sudie
Kai ruduo – sudie, mano meile
Kol pavasaris, vynui sudie
Kai ruduo – sudie, mano meile
Gegužio saldžiam kvaituly
Sutikau aš gražuolę Rozetę
Aš maniau, ji man bus meili
O jinai pasirodė koketė
Pagaliau ją mečiau, nė girdėt
Apie ją nebenoriu, negaila
Kol pavasaris, vynui sudie
Kai ruduo – sudie, mano meile
Kol pavasaris, vynui sudie
Kai ruduo – sudie, mano meile
Aš Adelei žiemą tariau
"Kas, brangioji, sakyk, mus sieja?
Eik tu savo keliais, bus geriau"
Bet pavasarį vėl ji atėjo
Supratau, nėra ko liūdėt
Nors praėjusių metų ir gaila
Kol pavasaris, vynui sudie
Kai ruduo – sudie, mano meile
Kol pavasaris, vynui sudie
Kai ruduo – sudie, mano meile
Tik sumaišė malonumus
Ta, kuria aš dabar žaviuosi
Supratau, meilė džiugins dar mus
Dar ir vyno išgerti rengiuosi
Apžavėjo, ar ką, mane
Nes kartoju pats sau aš tyliai
Kol pavasaris, meilė – vyne
Kai ruduo, laimingas, nes myliu
Kol pavasaris, meilė – vyne
Kai ruduo, laimingas, nes myliu
Kol pavasaris, meilė – vyne
Kai ruduo, laimingas, nes myliu
Myliu, myliu, myliu
Myliu
Myliu-liu-liu-liu, myliu-liu-liu-liu
Myliu, myliu, myliu, myliu, myliu-liu-liu-liu