Kol pilnaties Tolima šviesa Lies mano kaklą, Kol dar viena nerami naktis Man taką nuties... Link miesto atrakintų vartų, Ten muzika iš pirmo karto Tą laiko audinį suardo. Be vardų, vėl kartu, aš ir tu. Pakelk mane ant to raudono stogo – ten. Arčiau priglausk, nebesvarbu kas bus toliau. (Kas bus toliau) Mes kaip kine, kurį naktis mums rodo jau . Aš su tavim jame galiu bet kur keliaut. Bet kur keliaut. Kol dar toli Įprasti krantai, Suksimės dviese lėtai Ir naktis, lyg dangus gili, Mus jautriai palies. Lyg pievų odą rūkas liestų. Kol meilė nepavirto rytu, Pro tuos vartus atidarytus – -Be vardų, vėl kartu, aš ir tu. Pakelk mane ant to raudono stogo – ten. Arčiau priglausk, nebesvarbu kas bus toliau. (Kas bus toliau) Mes kaip kine, kurį naktis mums rodo jau . Aš su tavim jame galiu bet kur keliaut. Bet kur keliaut. Radęs vėl naujų jėgų dangus Baltą mėnulį, tarsi vinilą, kol visi kyla, suks ir suks. Bus Nebesvarbūs vėjai nes kartu. Mes žvelgsim į naktį, kol akys ims degti. Liksime ten tik aš ir tu...