Srauni upė kerta juodo opiumo žemę
Neša laiko laivus pro šalį
Undinės nuogos dainuoja dainas rodo kelią
Dangus sėja žvaigždes po stebuklų šalį
Ir kaip gražiai pražydo žvaigždės
Subangavo geltonų aguonų laukai
Basų angelų nuskambėjo giesmės
Suvirpėjo širdis suplasnojo sparnai
Ten juodo opiumo žemėj
Geltonų aguonų dėmė
Iš tavo begalinio sapno
Iškrito ryškiausia žvaigždė
Ten juodo opiumo žemėj
Geltonų aguonų dėmė
Iš tavo begalinio sapno
Iškrito ryškiausia žvaigždė
Jis atėjęs uždegė žvakę ir pasakė visiems: prasidėjo naktis
Jis šypsojosi rūkė laikė butelį vyno ir dar, atvertas duris
Visi matė už jo nugaros lyg gėles prasiskleidusius baltus sparnus
Šeimininkas uždarė duris, atidarė vyno ir pripildė stiklus
Ojojojoi tai buvo puota
Kažkas jo pavogė baltus sparnus
Ne visiems sako skraidyti duota
Jei kiekvienas skraidys, tai kas gi ir bus
Ten juodo opiumo žemėj
Geltonų aguonų dėmė
Iš tavo begalinio sapno
Iškrito ryškiausia žvaigždė
Ten juodo opiumo žemėj
Geltonų aguonų dėmė
Iš tavo begalinio sapno
Iškrito ryškiausia žvaigždė
Ten juodo opiumo žemėj
Geltonų aguonų dėmė
Iš tavo begalinio sapno
Iškrito ryškiausia žvaigždė
Ten juodo opiumo žemėj
Geltonų aguonų dėmė
Iš tavo begalinio sapno
Iškrito ryškiausia žvaigždė
Juodo opiumo žemėj
Juodo opiumo žemėj
Juodo opiumo žemėj