Lygiai diena dienon pražydo liepos Jaunos, lanku įtemptu liemeniu gundė Lygiai diena dienon pražydo lūpos Vos, vos pravertos pirmo bučinio laukė Bet, ne meilė naktį atėjo Nebučiuoti aistringai Nemyluoti, nesupti O, duris išlaužę spardė Varė nuogas į kiemą Į nežinomą tamsą vežė naktį . Gėlės užsimerkia tamsoje Gėlės užsimerkia tamsoje O kai juodi šešėliai nuslinks Atsimerks jos pasiražę Bet jau niekad nebus Tokios pat kaip buvo gražios Gėlės užsimerkia tamsoje Sūrios subėga purvinų ašarų upės Ten, kur net paukštis joks neužklysta Barža vieniša ant vandens supasi Kol dangus pašvaiste šiaurės pražysta Jau įšalus barža žiemai Nepažįstamoj žemėje Įšalus jaunystė Ir, klaikios bado akys Dieną – naktį seka Tik noras gyventi Pro spygliuotą vielą Skristi, kad ir į naktį Užsimerkus į šviesą ... Gėlės užsimerkia tamsoje Gėlės užsimerkia tamsoje O kai juodi šešėliai nuslinks Atsimerks jos pasiražę Bet jau niekad nebus Tokios pat kaip buvo gražios Gėlės užsimerkia tamsoje Gėlės užsimerkia .