Daužo laisvės varpai Laukia sukrauti daiktai Ir valanda lyg diena Ilga, kelyje Nuo batų dulkės krinta Grįžtant aušra sutinka Kažkur tai tolumoje Šviečia, kviečia, šaukia, laukia. Ten aukštai kažkas – šviečia Iš toli kažkas – kviečia Nieko negirdžiu, ką – šaukia Aš jau nebe tas, kurio – laukia Kiek prabėgo dangaus Ir nukrito lietaus Kur nuplukdė svajas Kas išpildys jas Niekas, niekas, niekas Aš tik matytas veidas Man vienodai šviečia Kviečia ar šaukia Šaukia ar laukia Ten aukštai kažkas – šviečia Iš toli kažkas – kviečia Nieko negirdžiu, ką – šaukia Aš jau nebe tas, kurio – laukia