Jau saule paliete akis manas ir priverte mane atsimerkt Bet kaip kiekviena ryta ji neleidzia i save ziuret- vercia verkt Isspaudes asara kaip visada giliai i seseli krentu Kiekviena vakaryksti judesi as pasvelriu ir vel uzsimerkiu Jeigu nori siandien susitikim Jei nenori telefonu pakalbekim Dabar tiksliai neatmenu, kur vakar vaiksciojau ilgai taip Ir apie ka jaukioj kavineje kalbejau tyliai, ramiai Kiek zingsniu svetimu atveria tavo pilka nugara Kai sokom dviese ir skambejo mylimiausia tavo daina Jeigu nori siandien susitikim Jei nenori telefonu pakalbekim Kava atauso, mes nespejom susisildyt rankas ir tylejom, nekalbejom Taip sitaip tylint kaip laivai du atitolom, issiskyrem isejom kas sau