Ne tas žmogus esu jau, kurį prašei Ne tas žmogus esu jau, kurį meldei Esu tik pilkas paukštis nusvilusiais sparnais Tuo kuo tikėjai, to negavai Naktis ir vėl apsaugos, atgaivins Naktis labai trumpa juk, su ja išskris Mano šešėlis ir prigimtis Auksinio sapno auksinė paukštė pakils Skrisk, o paukšte, auksiniais sparnais Tegul tamsoj išnyksta nakties kerai Tegul tamsoj pakilus, tamsoj užgimus Maža viltis Skrieja lyg paukštė tolyn tolyn... Aš būsiu amžiais kol tu ateisi čia Pilies griuvėsiai jau dūli paslapčia Naktis labai trumpa juk, juk tu gali skrist Tavo sparnai nebuvo pakirpti