Nulipdžiau širdį betono danga Diena iš dienos ji vis kietėjo Ir nesugebėjo nieks pasiekti manęs Bet tau net stengtis nereikėjo Mintimis su manim pabėgai Mano lūpas viskiu liejai Nekaltai nekaltai Tu man kaip įprotis įsėdai Savo pėdas man įliejai Į širdį šitaip giliai Ar žinai kaip norėčiau? Trukti, trukti Norėčiau su tavim užtrukti Trukti Trukti, trukti Kad ir iki mirties trukti Trukti Kad ir iki mirties Trukti Kad ir iki mirties Mano žodžiuose dalelė tavęs Juos many kaip grūdus pasėjai Laukiu nekantriai kaip šuo tavęs Nors kiaurą parą kūnais lytėjom Mintimis su manim pabėgai Mano lūpas viskiu liejai Nekaltai nekaltai Tu man kaip įprotis įsėdai Savo pėdas man įliejai Į širdį šitaip giliai Ar žinai kaip norėčiau? Trukti, trukti Norėčiau su tavim užtrukti Trukti Trukti, trukti Kad ir iki mirties trukti Trukti Kad ir iki mirties Trukti Kad ir iki mirties Jei galėčiau aš pasiekti dangų Tai kasdieną tau nuskinčiau žvaigždžių Tokių kaip ir tu Ar galėtum man duoti ranką? Su tavim man ramu ramu Einu kur ir tu Ramu Ramu Ramu Trukti Norėčiau su tavim užtrukti Trukti Trukti Kad ir iki mirties trukti Trukti Kad ir iki mirties Trukti Kad ir iki mirties Ramu Ramu Ramu