Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk, bėk, bėk, bėk nuo manęs
Bėk, bėk, bėk, bėk nuo manęs
Notifikuoti apie okupuotą žemę
Detonuoti kūnai sotūs, kol besočiai vemia
Kol jie dėsto simuliavę, jų tuštybė turi alibi
Tol aš dirbu naktimis, kad dienomis vaidint bedarbį
Kurį taip sunku mylėt ir taip lengva nekęst
Jeigu tu meldies mašinoms, bėk nuo manęs
Kai mes patys tuo nebetikim, tada skamba viskas
Aš ne daugumoj, bet pakeičiu playlist'us
Bėgu į tuštumą, bandau užpildyt ją
Vos tik užpildžius, viduje gimsta nauja
Skaitau gyvenimą, laikas rašo veiduose
Mano ego niekada netilpo spaudoje
Teko kopijuoti šunys, didmiesčio gyvatės
Iškamšos be stimulo, jie giria save patys
Aš pripratęs prie ikonų apgailėtinais balsais
Numylėtinių sintetinių, kompiuteriais tuščiais
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk, bėk, bėk, bėk nuo manęs
Bėk, bėk, bėk, bėk nuo manęs
Produktyvūs objektyvuose, viduje tušti
Ten, kur Topless antilopės, šokiai neišvengiami
Dainos apie nieką, galime kalbėt ilgai
Bet aš bėgu į erdves, kurių tu net nematai
Ne viskas buvo tikra, ne viskas buvo svarbu
Mažuose čekiuose telpa gana per daug valandų
Neturim laiko gailėtis, derėtis su likimu
Dar vakar buvę iššūkiai šiandieną man nuobodu
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk su manim, bėk su manim
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk su manim, bėk su manim
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk su manim, bėk, bėk
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk su manim, bėk su manim
Bėk, bėk
Bėk, bėk (bėk)
Bėk, bėk
Bėk, bėk (bėk)
Bėk, bėk
Bėk, bėk (bėk)
Bėk, bėk
Bėk nuo manęs
Bė-bė-bėk nuo manęs