Aš myliu rudenio liūdnas akis Ir vėjo šokį ant šlapių blakstienų Aš juo tikiu, ką bežadėtų jis Kaip tiki lapai tėviškus kamienus Palieka kiemą buvus šiluma Ir, kaip ir tu, iš lėto išsikrausto Lyg negailėdama šunies fone Kur neskubėdama po vieną koją pjausto ♪ A... gaudžia galvoje Lyg varpas toj bažnyčioje ant kalno Ir aš per lietų braidžioju viena Mielai išjočiau, bet dar ieškau balno Suspaudžia pirštai gretimus pirštus Kaip ženklus nelakuoto karantino Man džiūsta lūpos – vasaros nebus Man trūksta tik tavęs, ne vitaminų ♪ Aš myli rudenio liūdnas akis Ir vejo šokį ant šlapių blakstienų ♪ (Aš... dangų ♪ Aš... dangų ♪ Aš... dangų ♪ Aš... dangų)