Kartais liūdna man ir.
Ir reikia stengtis,
Bet aš klausiu: O kam?
Atrodo nieko nebenoriu,
Nuo visų atsiriboju,
Nes bijau šį jausmą perduot kitam.
Ir aš jaučiuosi pasimetęs kaip vaikas.
Nors mane slegia,
Bet dažnai aš nežinau kas.
(Ne) Ir nors nieko man netrūksta,
Bet aplanko tuštuma,
Jaučiuosi nieko nenuveikęs.
Labiau bijai netekčių
Nei tikiesi naudos.
Tad nežadink vilčių,
Ką kiti pagalvos?
O jeigu nėra galvos -
Atsisakai dovanos.
Ir egzistuoji nuolatos
Nuo algos lig algos.
Tik gražios mintys
Padaro žmogų gražų.
Todėl nepasislėpsi tu ilgai
Po kauke ar po makiažu.
Jos nudažo sielas
Tiek didelio, tiek mažo,
Jos parašo rolę personažo.
Tik nuo tavęs priklauso,
Koks pasaulis šis bus.
Vieniem jis pilnas skausmo,
O kitiem nuostabus.
Bet tie kas savęs įsiklauso,
Jie tikrai nepražus.
Jie laikosi įsikibę plausto
Gyvenimas primins jiem,
Kad gali būti gražus.
Save įveiksiu gal (ei),
Bandau į priekį,
Bet išeina atgal.
Bandau save suprast,
Kodėl kai tik patogu
Aš keičiu savo paties taisykles.
Save įveiksiu gal (ei),
Bandau į priekį -
Išeina atgal,
Bandau save surast,
Bet moralė su pagunda
Mane tempia į skirtingas puses.
Kiekvienas mūsų, kas tik
Pakelia šiknas nuo sofos.
Visi mes galime save vadinti filosofais.
Kiekvienam mūsų gimsta idėjos,
Kas neleis laiko vėjais -
Taps kūrėjais.
Ir aš žinau,
Ko nereik daryt,
Bet nežinau kaip save valdyt,
Ir aš bandau vėl save stabdyt.
Neturiu jėgų tam šiandien,
Todėl pradėsiu nuo ryt.
Tik nuo tavęs priklauso,
Koks pasaulis šis bus.
Vieniem jis pilnas skausmo,
O kitiem nuostabus.
Bet tie kas savęs įsiklauso,
Jie tikrai nepražus.
Jie laikosi įsikibę plausto
Gyvenimas primins jiem,
Kad gali būti gražus.
Save įveiksiu gal (ei),
Bandau į priekį,
Bet išeina atgal.
Bandau save suprast,
Kodėl kai tik patogu,
Aš keičiu savo paties taisykles.
Save įveiksiu gal (ei),
Bandau į priekį -
Išeina atgal,
Bandau save surast,
Bet moralė su pagunda
Mane tempia į skirtingas puses.