Aš sėdžiu viena Pustuštėj salėj Ir laukiu savo traukinio Pro šalį skuba Paprasti žmonės Pilki ir kasdieniški Į save, ne į žmones Aš žvelgiu Neklausk, kodėl verkiu? Šalia manęs žmonės Visi vienodi – Iš skirtingų dainų Ir vis bandau atvert Tarp mūsų nesančias duris Pažvelgt į tas pačias žydras akis Ir nusileist ant žemės Vien tik tam, kad vėl išgirst Vien tik tam, kad vėl išgirst "Sveika, širdele, sveika – Ir tie žodžiai tokie gyvi. Sveika, širdele, sveika – a – a He – e – e – ey." Ten, kur mūsų pilis, Orkestras gros Vėl "Mėnulio serenadą" – Tik paskambink vėl Antrą po pietų – Lis šaltas rudens lietus Ir vėl traukinyj, Keleivių spūstyj – Tik neklausk, ar jie gyvi? Šalia mūsų žmonės Visi vienodi – Ar jie tau atsakys.?