Toli, toli už mėlynų kalnų Toliau sidabru tviskančių krioklių Šerkšnu viršūnių padabintų Už jūrų septynių... Toliau, nei baigiasi dangus Kur visos dainos išskleidžia sparnus Kur stovi pasakų pilis Ir liepsnos plazda židiny... Ir, kai ateis naktis Už lango žvaigždės kris Ir vėl mažiemus pasakas skaitys... Nusileis iš dausų su lietum žvaigždžių Tik atlėks iš toli ant sparnų iš dainų Nuo pasaulių naujų tolimų krantų Paskaitys seną knygą pasakų naujų... Kur aš parimus virš bangų Ir į pečius man remiasi dangus Klausau praplaukiančių laivų Ir jų istorijų senų Kai nusileisiu lig pačių gelmių Toliau nuo vėjų, negandų, audrų Ir, pasislėpus nuo visų karų Klausysiu pasakų naujų...