Aš nežinau kodėl ir vėl rašau Iš to pasaulio krašto, kur nusidanginau Parimus virš bangų, besiklausydama laivų Žinodama, kad nieko neturiu Ir aš tikiu – žvaigždžių lietus atvers Vartus pilių aukštai virš debesų Kur nuskridau, iš kur kritau ir kaip giliai skendau Girdėdama tą tavo – "nežinau" Juk tu žinai, Ir vėl maldauju Sykį maldavau Tik parašyk Aš nežinau kodėl rašau. Juk tu žinai, Ir vėl maldauju Sykį maldavau Tik parašyk Aš nežinau kodėl rašau. Ir leisk nuskęst į tavo vandenyną Juk ten turbūt žiema paslėpus baltą sniegą Juk ten žvaigždžių kriokliai į dangų krenta amžinai Rašyk, prašau, tik nepamiršk visai Ir mes visi neapkenčiam vieni kitų Ir negalim nugalėt savų minčių Tai aš skridau, tai aš kritau, ir taip giliai skendau Girdėdama tą tavo – "nežinau" Juk tu žinai, Ir vėl maldauju Sykį maldavau Tik parašyk Aš nežinau kodėl rašau. Juk tu žinai, Ir vėl maldauju Sykį maldavau Tik parašyk Aš nežinau kodėl kodėl rašau. Aš nežinau kodėl ir vėl rašau Iš to pasaulio krašto, kur nusidanginau Parimus virš bangų, besiklausydama laivų Žinodama, kad nieko neturiu. Juk tu žinai, Ir vėl maldauju Sykį maldavau Tik parašyk Aš nežinau kodėl rašau. Juk tu žinai, Ir vėl maldauju Sykį maldavau Tik parašyk Aš nežinau kodėl rašau. Juk tu žinai, Ir vėl maldauju Sykį maldavau Tik parašyk Aš nežinau kodėl rašau. Juk tu žinai, Ir vėl maldauju Sykį maldavau Tik parašyk Aš nežinau kodėl rašau.