Žaros šilkinės juosia rankas
Jos, lyg klajūnės, naktį atves
Vėlei man taip stokos tavo dainos
Gal jas sparnai sutemų atkartos
Bet daina ne be ta
Kai žemėj tamsu
Ji švelni, bet šalta
Todėl neramu
Kad naktis taip ilga
Ilga ir juoda
Man dar ilgiau, kai tavęs nėr šalia
Tad saule, paskleiski man savo šilumą
Savo juoką
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk rūko juostą
Juostą miglų
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk tamsią naktį
Tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl
Pripildyk žemę džiaugsmo
Džiaugsmo dainos
Vėl, švieski man vėl
Dainoj sugrįžta laimė
Dainoj sugrįžta
Gal negirdi, ką ošia miškai
Gal nematai, ką moja beržai
Jie nebylūs nakčia, betgi nekart
Tau paslapčia geidė žodį ištart
Bet ir žodis ne toks, kai žemėj tamsu
Jis švelnus, bet gūdus
Todėl neramu
Kad naktis taip ilga
Ilga ir juoda
Man dar ilgiau, kai tavęs nėr šalia
Tad saule, paskleiski man savo šilumą
Savo juoką
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk rūko juostą, juostą miglų
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk tamsią naktį
Tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl
Pripildyk žemę džiaugsmo
Džiaugsmo dainos
Vėl, švieski man vėl
Dainoj sugrįžta laimė
Dainoj sugrįžta
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk rūko juostą
Juostą miglų
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk tamsią naktį
Tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl
Pripildyk žemę džiaugsmo
Džiaugsmo dainos
Vėl, švieski man vėl
Dainoj sugrįžta laimė
Dainoj sugrįžta