Jau nubėgo rudenio palaukėm Tartum mirksnis vasara trumpa Susitikom, kai paukščiai klykė naktį Troškom vieno – ne smilkti, o tik degti Mus liūliavo ir jūra, ir debesys Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina! ♪ O netolies degė laužai O netolies šoko, dainavo Mums tos ugnies buvo mažai Mes džiugesy paskendome visi ♪ Mes neliejom ašarų, kai liko Paskutinė rudenio naktis Išsiskyrėm, kai paukščiai skristi kilo Ošė meile mūs medžiai žalio šilo Tik vaitojo ir jūra, ir debesys Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina! ♪ O netolies degė laužai O netolies šoko, dainavo Mums tos ugnies buvo mažai Mes džiugesy paskendome visi ♪ Ir dabar, kai pučia šaltas rudens vėjas Aš jaučiu, kaip man trūksta tavęs, Kristina Ar ne per lengvai mes pasakėm vienas kitam sudie Kristina