(Nieko ei, dabar nesuprantu)
(Nieko ei, dabar nesuprantu)
(Nieko ei, dabar nesuprantu)
(Nieko ei, dabar nesuprantu)
(Viską priimu nerimtai)
Viską priimu nerimtai, tu nematai, koks su kitais esu
Šian ta diena kaip tyčia
Jei matei Skyrim'o meme'ą, šimtas Speech, tai man va taip čystai
Jeigu tai random šansas
Tai kodėl man ir kai reikia išlįsti?
Iš patamsių tyliai tyliai, atropoja dvynys
Aš į jį skylu - neilgam, please
Pareina jo mintys
Gal mažesnis per sprindį
Tau padarysiu jo printscreen
Laukiu jus supažindint
Su mano blogiausiu aš
Kai nemoku bendraut
Ir akys nerimo pilnos
Kad nematytų
Man kyla panika
Mano tokia gynyba
Žvengiu per ašaras
Veidai įstatyti
Jau nebesikalbam
Pametei šypseną
Per šventą ramybę
Kad nematytų
Man kyla panika
Mano tokia gynyba
Žvengiu per ašaras
Veidai įstatyti
Jau nebesikalbam
Pametei šypseną
Per šventą ramybę
Bėgam lėtai, bajerio nepagavai
Čia išsiugdytų ydų, nesyk tu atsigręžei
Kaip Pandoros skrynią, kai netyčia ją atidarei
Krito self-esteem'as į skylę ir ją eini giliai
Įpročiai maži jie, bet žymės kaip po PTSD
Reitingai dar kyla, bet myžu, kad jie jau on to me
Gal jie net neįtaria, kad deal'inu su fake ID
Jei nieks nesikesina į ramybę, tai ar gyveni?
Pagalys į dviratį ir vėl į žvyrą priguli
Turėti stimulą kritinį, kaip Tauro kalną, prikeli
Aš padėsiu mum abiem rast vieną kryptį, jei pasitiki
Savo atspindy, veidrodiniam kambary
Susitarkim, susitikti, asmenybės vidury
Kad nematytų
Man kyla panika
Mano tokia gynyba
Žvengiu per ašaras
Veidai įstatyti
Mes nebesikalbam
Pametei šypseną
Per šventą ramybę
Kad nematytų
Man kyla panika
Mano tokia gynyba
Žvengiu per ašaras
Veidai įstatyti
Mes nebesikalbam
Pametei šypseną
Per šventą ramybę